Gegužė

Sodininko darbai

• Kad pavasarį pasodinti vaismedžiai ir vaiskrūmiai gerai prigytų ir augtų, juos reikia laistyti. Ypač daug drėgmės reikia karštomis sausomis dienomis. Tai kritinis laikas derliaus kiekiui ir kokybei. Jei vaismedis numeta dalį užuomazgų, tai dažniausiai dėl drėgmės trūkumo, ypač tai aktualu žemaūgėms/nykštukinėms vaismedžių veislėms.
• Gegužės mėnesį reikia patikrinti ar po žiemos genėjimo neliko sudžiūvusių šakų ar ūglių. Ant negyvų šakų gali laikytis ligų sukėlėjai, todėl visas sausas šakas reikia pašalinti.
• Gegužės mėnesį rekomenduojama purkšti sodą fungicidų/insekticidų mišiniu, pirmą kartą vaismedžiams pražydėjus ir žiedlapiams nubyrėjus, antrą kartą – po dviejų savaičių po pirmo purškimo. Taip apsaugomas derlius nuo grybinių ligų ir vaisiagraužių kenkėjų.
• Jei vaismedžiai/vaiskrūmiai nebuvo tręšti balandį, reikėtų tręšti gegužę specializuotomis trąšomis, laikantis gamintojo rekomendacijų ir mulčiuoti kompostu, durpėmis, smulkintais šiaudais, nupjauta žole, medžio drožlių mulču. Mulčas neleis dygti piktžolėms pomedžiuose, ilgiau palaikys drėgmę ir pastovią temperatūrą, apsaugos paviršines šaknis nuo perdžiūvimo.
• Gegužės pradžioje dar galima atlenkti serbentų/agrastų šakeles įsišaknijimui. Atlankas prispausti ir užberti žeme, nepamiršti palaistyti.
• Avietės gausiai dera, jei auga ne per tankiai, jei balandį jos nebuvo genėtos, reikia palikti maždaug 10 stiebų viename kvadratiniame metre, menkavertes atžalas galima pašalinti, paliekant po 3-4 tvirčiausias kitų metų derliui.
• Vaisius meta drėgmės stokojantys ir nepakankamai apdulkinti uogakrūmiai, todėl reikia nuolat palaikyti reikalingą drėgmę, sodinti kelių veislių uogakrūmius šalia, nes kai kurios veislės – kryžmadulkės.
• Jei žemaūgės obelys/kriaušės dera itin gausiai ir vaisiai būna smulkesni nei norėtųsi, galima pašalinti dalį užuomazgų, kad užaugęs derlius būtų kokybiškesnis, vaisiai didesni ir gražesni.
• Gegužės mėnesį dažnai būna naktinės šalnos. Patariama stebėti orų prognozes, jei numatoma šalna, jautrius vaismedžius/dekoratyvinius augalus (persikai, abrikosai, nektarinai, sakuros, kai kurių veislių magnolijos ir pan) vakare reikia gausiai palieti, nupurkšti/apšlakstyti visą medžio lają vandeniu. Ant lapų, žiedų ir užuomazgų susidariusi ledo plėvelė nebaisi.

Daržininko darbai

• Gegužę sodinamos bulvės, geriausia kai vidutinė oro temperatūra viršija +8 laipsnius Celsijaus, tada ir dirva būna pakankamai įšilusi. Geriausia sodinti sveikus vidutinio dydžio gumbus, ligotus ir pažeistus puvinio reikėtų pašalinti. Jei dirva sunki (priemolis, molis), sodinama apie 5-6 cm gylyje. Pasodinus per giliai, bulvės užmirksta, sunkiai dygsta. Jei dirva lengva (smėlis, priesmėlis), sodinama giliau, iki 12 cm gylyje, nes per sekliai pasodintiems daigams gali pritrūkti drėgmės.
• Balandžio pabaigoje/gegužės pradžioje į šiltnamius sodinami pomidorų daigai. Jei numatomos šalnos, pomidorus galima papildomai uždengti balta tekstiline danga. Temperatūra šiltnamiuose turi būti reguliuojama. Jei temperatūra nukrinta žemiau 10 laipsnių Celsijaus, pomidorai nustoja augti ir blogiau apsidulkina. Jei žydėjimo metu temperatūra pakyla aukščiau 35 laipsnių Celsijaus, žiedadulkės sterilizuojasi, pomidorai blogai mezga vaisius. Tinkama temperatūra pomidorams: sodinant – 18-20 laipsnių Celsijaus, per žydėjimą – 21-25 laipsniai Celsijaus, per derėjimą 22-25 laipsniai Celsijaus.
• Gegužės mėnesį galima persodinti po plėvele į lauką moliūgus, arbūzus, agurkus, žiedinius kopūstus, baklažanus, pomidorus, paprikas, brokolius, cukinijas. Mėnesio pabaigoje visas daržoves galima sodinti be priedangų. Taip pat sodinamos šakniavaisinės daržovės: šakninės petražolės, salierai, sėjamos pupos, žirniai, pankoliai, burokėliai, morkos, ridikėliai ir kt.
• Gegužę galima sodinti braškių daigus, juos reikėtų pamulčiuoti arba uždengti geotekstile, kad uogos būtų švarios. Jei braškyne uogos serga kekeriniu puviniu, būtina imtis profilaktinių priemonių, pirmą kartą fungicidai vartojami kai prasiskleidžia dalis žiedų, po poros savaičių kai braškės baigia žydėti, purškiama antrą kartą. Purškiama taip, kad gerai sudrėktų dirva tarp kerų, o visus senus sudžiūvusius lapus su ligų sukėlėjais, reikėjo pašalinti dar balandžio mėnesį.

Gėlininko darbai

• Gegužė – tinkamas laikas sodinti rožes. Rožėms reikia atviros, saulėtos, nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugotos vietos, rožės sunkiai auga pavėsyje. Jei rožė sodinama iš vazonėlio, nieko daryti nereikia, galima kiek pakirpti ūglius, jei reikalinga. Jei rožė sodinama atviromis šaknimis, reikia patrumpinti stiebus ir pakirpti šaknis. Pasodintus krūmus reikia gausiai palaistyti ir mulčiuoti arba apkaupti. Per žydėjimo sezoną rožės tręšiamos kelis kartus: anksti pavasarį, pumpurų susidarymo periodu, žydint, iki vasaros pabaigos. Rudenį rožės netręšiamos.
• Galima sodinti balkonines gėles. Žemė turėtų būti derlinga, galima įsigyti specialiai balkoninėms gėlėms skirtos žemės, aš asmeniškai mėgstu maišyti universalią žemę su nuosavu kompostu santykiu maždaug 2:1. Pastebėjau, kad pirktinis kompostas pastaruoju metu itin suprastėjo, todėl jam nebeišlaidauju. Jei planuojama sodinti drėgmę mėgstančius augalus, į substratą rekomenduoju įmaišyti specialios želė, kuri palaisčius sugeria drėgmę, o vėliau augalai ją pasiima. Loveliuose augančias gėles galima tręšti, laikantis gamintojo rekomendacijų. Trąšos nepilamos ant lapų ar žiedų, laistyti geriausia vakare arba anksti rytą, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė. Jei laistote vidurdienį, vanduo turi būti lauko temperatūros, o ne šaltas iš vandentiekio ar šulinio.
• Mėnesio pradžioje galima persodinti ir dauginti daugiametes gėles. Persodinamos rudenį žydinčios arba lengvai persodinimą pakeliančios gėlės: astilbės, pentiniai, gencijonai, gailiardijos, raktažolės, saulainės, dauginamos auginiais: chrizantemos, astrai, rykštenės, šluoteliniai flioksai ir kt. Auginiais taip pat geriausia dauginti tas gėles, kurios nesubrandina sėklų.
• Galima sėti daugiametes ir dvimetes gėles.
• Peržydėjusių svogūninių gėlių žiedus reikia nukirpti, bet ne daugiau kaip 1/3 koto, paliekant visus lapus, kad augalas turėtų kuo sukaupti maisto medžiagų ir užaugintų kokybišką svogūnėlį kitiems metams. Iškasami sergantys, pūvantys, skurstantys augalai.
• Galima sodinti kardelius, monbretes, acidanteras, krokosmijas, tigrenes. Prieš sodinimą gumbasvogūnai gali būti pamirkomi kalio permanganato tirpale dezinfekcijai.
• Antroje gegužės mėnesio pusėje galima sodinti šalčiams neatsparias vienmetes gėles: serenčius, gvaizdūnes, begonijas, kanas, jurginus, pelargonijas ir kt.

Kiti darbai

• Reikėtų perkasti komposto krūvas ir jas laistyti kad užtikrinti reikalingą drėgmę greitesniam komposto perpuvimui. Sausas kompostas pūna ilgiau, nes tiek bakterijoms, tiek sliekams reikalinga drėgmė.
• Sode naikinamos piktžolės, kol nepražydėjo ir neišbarstė sėklų. Galima rankiniu būdu, galima naudojant herbicidus. Piktžolės ne tik gadina estetinį sodo vaizdą, bet ir sekina dirvą, atima iš jos augalams ir vejai reikalingas maisto medžiagas.
• Gegužę jau turi būti patikrinta laistymo sistema, drenažas, sodo apšvietimo įrenginiai. Tinkamas laikas sutvarkyti senas poilsio vietas ir įrengti naujas.
• Balandžio pabaigoje/gegužės pradžioje sode pasirodo šliužai ir skruzdėlės. Tai tikras galvos skausmas visiems nuosavos žemės turėtojams. Šliužams reikia naudoti moliuskocidą, jį reikia barstyti daugiausiai šliužų mėgiamose vietose: po krūmais, po spygliuočiais, po kiliminiais augalais, gėlynuose, aplink šliužų mėgstamus augalus ir pan. Šliužams insekticidai neveikia. O skruzdėlės ne tik saugo ir perneša ant augalų amarus, bet ir platina virusus ir ligas nuo sergančių ant sveikų augalų. Kuo anksčiau pradedamas skruzdėlių naikinimas, kol lizdai dar nedideli, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.
• Skruzdėlių naikinimui rekomenduoju keletą priemonių, jų yra keturios ir visos efektyvios:

1. Nuo žemės vabzdžius renkantys paukščiai sode. Vienas inkilas 6a/2x6a sklypams yra pakankamai, jei ten apsigyvena varnėnų šeimynėlė, jie kuo puikiausiai išrankioja didžiąją dalį ne tik skruzdėlių (mes šitaip atsikratėme milijonų skruzdėlių ir nesibaigiančių skruzdėlynų pagrindinėje vejoje kasmet, net milteliai nepadėdavo…), bet ir kitų žeme ropojančių vabzdžių, pvz: erkių. 18a sklype turime du inkilus varnėnams ir negalime atsidžiaugti jų teikiama nauda 🙂 Jei kregždės susilipdo lizdą kur nors ūkinio pastato stogo šlaite, jos išgaudo labai daug skraidančių vabzdžių: uodų, musių ir pan. Jei dar kaimynai savo katinams parištų skambaliukus po kaklais, kad paukšteliai girdėtų juos ateinant ir spėtų nuskristi, būtų visiškai tobula… deja, žmonės nėra labai supratingi… tenka pripažinti, kad keletą varnėnų šeimynų ir driežiukus, gyvenančius mūsų sode ir taip pat naikinančius įvairius kenkėjus, esame praradę, nes katinai – prigimtiniai medžiotojai, kurie medžioja ne dėl to, kad yra alkani, o todėl, kad toks jų instinktas.
2. Jei skruzdėlės apsigyvena po trinkelėmis, laiptais, krūmynuose ir pan, tokiose vietose reikėtų barstyti specialius miltelius jų naikinimui.
3. Jei matote, kad skruzdėlės ropoja vaismedžių, dekoratyvinių medelių kamienais, nedelsiant apipurkškite kamienus specialiais purškiamais sodo klijais ropojantiems kenkėjams gaudyti (maždaug 5-7 cm kamieno). Tai viena iš geriausių ekologiškų priemonių nuo amarų vaismedžiams apsaugoti, esu labai patenkinta, kad tokie klijai yra, ir juos visada naudoju. Vasaros viduryje klijų sluoksnį galima atnaujinti. Šie klijai gerokai veiksmingesni už lipnias sodo juostas kamienams, kadangi kamienai grublėti, po juostomis lieka tarpai, kuriais skruzdėlės kuo puikiausiai lipa viršun, todėl lipnių juostų kamienams nerekomenduoju.
4. Dekoratyvinius krūmus, kaip ir vaiskrūmius, deja teks purkšti insekticidais keletą kartų per sezoną, nes klijais visų jų šakelių 5-7 cm nenupurkšite.

Jei turite laiko ir noro, galite žaisti su liaudiškomis priemonėmis skruzdėlių naikinimui: verdančiu vandeniu, aliejais, boru, saldžiais masalais ir kt, bet aš jų nerekomenduoju. Vietoje to, kad kasmet naudoti neefektyvias priemones ir gaišti joms brangų laiką, geriau renkuosi kokybišką poilsį sode 🙂 Juk ne mes turime vergauti sodui, o sodas tarnauti mums.