Balandis

Sodininko darbai

• Balandžio pradžioje tręšiame vaismedžius, vaiskrūmius. Mineralinių trąšų mišinys beriamas pomedžiuose, ir negiliai įterpiamas į žemę, palaistoma kad geriau pasiektų augalo šaknis. Pomedžiai turi būti išravėti, be pernykščių lapų.
• Patręšus galima ant viršaus sudėti kompostą, mulčą. Pabertas po krūmais ir vaismedžiais mulčas pradžioje neleis dygti piktžolėms, o šylant orui sumažins drėgmės garavimą ir užtikrins geresnį mikroklimatą šaknims.
• Remontantinių aviečių ūgius galima nujauti iki žemės, tuomet nauji ūgliai duos derlių rudenį. Jei ūglius patrumpinsite 1/3 – 1/2 ilgio, turėsite vasaros derlių. Paprastas, neremontantines, ant antramečių ūglių auginančias derlių avietes reikėtų išgenėti pašalinant visus praeitais metais derėjusius, nulūžusius, grybinių ligų pažeistus (juodos dėmelės) ūglius. Panašiai išgenėti ir gervuoges.
• Tinkamas laikas dauginti serbentus ir agrastus atlankomis ir sumedėjusiais auginiais.
• Šiuo metu reikia purkšti sodą fungicidais ir insekticidais, jei gamintojas rekomenduoja, juos galima maišyti. Kenkėjai jau atsibudę, juoduosius serbentus dažnai puola serbentinė erkutė, jei yra pažeistų (sustorėjusių) pumpurų, juos reikia nuskabyti, jei pažeista visa šaka – nupjauti ir sudeginti. Jei apimtas visas krūmas – šakas nupjauti, derlių prarasite, bet naujai išaugusios šakos bus sveikos.
• Jau žydinčių vaismedžių jokiais būdais negalima purkšti insekticidais: išnuodysite bites.
• Bendrai visi kenkėjai skirstomi į lapgraužius, žiedgraužius ir vaisiagraužius. Todėl sodą reikia purkšti insekticidais tinkamu metu mažiausiai tris kartus per metus, tam kad laiku apsaugoti pumpurus, žiedus ir vaisius.
• Šilauogės tręšiamos specialiomis šilauogių trąšomis, mulčiuojamos rūgščiu mulču. Jį gali sudaryti kompostuotos spygliuočių pjuvenos, kompostuoti pušų spygliai, smulkinta pušų žievė, suirę ąžuolų lapai, rūgščios durpės.
• Svarbu kad pavasarį šilauogėms nepritrūktų drėgmės, todėl jei balandis sausas, šilauoges, kaip ir rododendrus, reikėtų laistyti. Iš patirties galiu pasakyti, kad tręšti šilauoges geriausia ištirpinus specialias trąšas vandenyje pagal gamintojo rekomendacijas ir palaisčius. Taip išvengsite galimo šaknų nudeginimo, jei neteisingai įterpsite/barstysite trąšas pomedžiuose.

Daržininko darbai

• Saulėtomis dienomis vėdinami šiltnamiai, laistomos inspektuose augančios daržovės.
• Jei iš rudens dirva nebuvo įdirbta, reikia patręšti kompostu ir perkasti, sumaišant su esama dirva. Jei turite pakeltas lysves, tiesiog papurenkite įterpiant kompostą iki 10 cm gylio. Reikia išrinkti daugiamečių piktžolių sėklas ir išravėti dygstančias vienmetes.
• Mėnesio pradžioje paruošus dirvą, galima ją uždengti agroplėvele, „įšildyti“, mėnesio antrą/trečią savaitę atvirame grunte galima sėti ridikėlius, burokėlius, krapus, špinatus, morkas, petražoles, pastarnokus, žirnius, geltekles. Svogūnų sėjinukai/sodinukai, ankstyvosios salotos uždengiami danga.
• Balandžio pabaigoje šiltoje vietoje galima sodinti daigintas bulves. Atstumai tarp bulvių gali būti apie 20-30 cm, o tarp eilių maždaug 50 cm.
• Pavasarį sodinami rudenį pikiuoti braškių daigai. Nepikiuoti daigai prigis, bet braškių derliaus pirmais metais beveik nebus. Senesniuose braškynuose išgrėbstomi lapai, prie pagrindo nupjaunami seni lapai, iš kero iškrapštomos negyvos liekanos. Tręšiama nedaug azoto turinčiomis ar specialiomis braškių trąšomis, pamulčiuojama šiaudais arba dirvos paviršius uždengiamas agroplėvele.
• Balandį galima pikiuoti šilumamėgių daržovių (pomidorų, pipirų, salierų, porų) daigus į atskirus puodelius.
• Mėnesio pabaigoje į atskirus puodelius galima sėti moliūgų, cukinijų, aguročių, patisonų, agurkų sėklas. Mėnesio pabaigoje galima sodinti česnakus ir gūžinius kopūstus.

Gėlininko darbai

•  Balandį reikia paruošti dirvą ir vienmečių gėlių gėlynams. Išravimos piktžolės, įterpiama mineralinių trąšų, komposto.
• Galima persodinti ir dauginti kero dalijimo būdu daugiametes gėles: viendienes, irisus, katilėlius, rykštenes, monardas, flioksus, pentinius, auskarėlius, bijūnus, raktažoles, laumenes, saulutes.
• Mėnesio pabaigoje galima sodinti rožes. Gerai prižiūrimos jos gali augti toje pačioje vietoje daugybę metų, todėl dirvą reikia gerai paruošti: ji turi būti silpnai šarminės reakcijos, tada rožės mažiau sirgs grybelinėmis ligomis, greičiau sumedės jų ūgliai. Dirva rožėms ruošiama įterpus komposto, ilgai tirpstančių specialių trąšų, kaulamilčių (pagal gamintojų rekomendacijas). Prieš sodinant, išpjaunamos visos pažeistos, apgedusios šaknys ir šakos. Jei sodinate naują sodinuką iš vazono, kuriame jis augo, šaknų trumpinti nereikia. Silpnesnius augalus galima apgenėti, paliekant po 3-4 stipresnius pumpurus ant kiekvienos šakos. Pasodintų rožių skiepijimo vieta turi būti apie 3 cm žemiau žemės paviršiaus.
• Galima sodinti įvairius dekoratyvinius krūmus ir medelius. Šį mėnesį gerai prigyja buksmedžiai, puskiparisiai, rododendrai, tujos, kadagiai, pušelės, gebenės, kauleniai, sausmedžiai, raganės ir pan.
• Jei žiemos pabaigoje/ankstyvą pavasarį turite nuo šalčio nukentėjusių visžalių augalų, balandis tinkamas mėnuo juos sutvarkyti. Jautrūs šalčiams yra bugieniai, lauravyšnės, buksmedžiai, kriptomerijos, kai kurie rododendrai ir puskiparisiai, kukmedžiai, mahonijos, dekoratyvinės eglės ir kt. Įvertinus pažeidimus, nudžiūvusios šakelės iškarpomos, jei nukentėjo augalo forma, galima taisyti atlenkiant, pakeliant, surišant sveikas šakas. Kukmedžiai, ožekšniai, mahonijos gali atželti iš kelmelių, dekoratyvinių eglučių šakos gali turėti gyvų spyglių pumpurų, kurie vėl išsprogs. Pažeistiems augalams turi netrūkti drėgmės, o pradėjusius augti, reikia patręšti.
• Balandį lauke žydinčius krokus, eleborus, scyles, žydres, snieguoles, ankstyvąsias tulpes reikia patręšti. Tręšti gerai tinka visos kompleksinės trąšos, kurių santykis tarp maisto medžiagų yra N:P:K – 2:1:1. Jas reikia įterpti į dirvą aplink augalų kerelius.
• Aplink bijūnus, rožes, hortenzijas ir kt. daugiamečius krūmus pabarstyti/įterpti komposto, įterpti ilgai tirpstančių trąšų visam sezonui, ar palaistyti specifinėmis tai rūšiai skirtomis trąšomis.
• Mėnesio pabaigoje į nuolatinę vietą galima sodinti našlaites, saulutes, neužmirštuoles, į dirvą galima sėti pelėžirnius, medetkas, aguonas, kosmėjas. Šiuo metu į dirvą taip pat, priklausomai nuo oro, sodinami kardeliai, montbretės, galtonijos, jurginai. Prieš sodinant, gumbus reikia dezinfekuoti. Esant šalnoms, juos reikia pridengti agrodanga arba pamulčiuoti.
• Balkonų loveliuose jau galima sodinti balkonines gėles, jas prekybininkai pradeda pardavinėti jau balandžio pradžioje, tačiau į lauką jas galima bus išnešti tik gegužės mėnesį.

Kiti darbai

• Balandis – sodinimo metas, galima pasiruošti duobes augalams, jei tas nepadaryta anksčiau. Balandį vyksta dauguma sodo mugių, parodų ir pan. Rekomenduoju apsilankyti pagal galimybes, domėtis naujovėmis.
• Rinktis sodinukus reikia ypač atsakingai, nes pasirinkus netinkamus/ne iš patikimo medelyno ar augintojo, galite nusivilti rezultatu, kurio lauksite metus kitus, ir tas laikas bus prarastas, jei nuspręsite medelį pakeisti kitu.
• Apie norimas veisles reikėtų pasistengti pasidomėti iš anksto, iš spec. žurnalų, interneto tinklapių, medelynų ir pan. Atsiminkite: dažnas pardavėjas sodininkų mėgėjų mugėje/turguje jums pasakys tą, ką jūs norite girdėti, o ne tai, kas yra realybėje, todėl žinių apie konkrečius pageidaujamus sodinukus turite turėti patys, tam turėjote laiko visą žiemą pasidomėti. Niekada nepirkite sodinukų be užkabinto paso (informacinio lapelio), kuriame nurodomas pavadinimas, gamintojas, poskiepis. Išsaugokite pirkimo kvitą.
• Reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į veislę, bet ir į medelio poskiepį, kurį pasirinkti tinkamą sklypo dydžiui, pvz: jei sklypas mažas, medeliui skirtas plotas 2x2m, reikėtų rinktis mažo poskiepio veislę.
• Jei neturite kur tinkamai sandėliuoti žieminių obuolių, nepirkite žieminių veislių. Netinkamai sandėliuojami, jie greitai praranda savo savybes, sudžiūsta ar supūna. Gal turite galimybę džiovinti obuolius vaisių džiovintuvu ir vietą kur juos laikyti, tuomet pirkite vasarinių/rudeninių veislių ir obuolių perteklių sudžiovinkite. Kitas būdas konservuoti įvairių vaisių/uogų perteklių: spausti sultis, šaldyti, virti uogienes, padažus ir pan.
• Jei gyvenate šiaurės Lietuvoje, ir ne mieste kur temperatūra bent laipsniu aukštesnė nei kaime, neturite tinkamo mikroklimato sklype (užuovėjos nuo šiaurinių vėjų, t.y. aukštų medžių ar tujų gyvatvorės), nesirinkite ankstyvų veislių sodinukų (ypač persikų, abrikosų, graikinių riešutmedžių ir pan), nes esant paskutinių 3-5 metų klimato sąlygoms Lietuvoje, tokie medeliai pasodinti netinkamomis sąlygomis įprastai nušąla žiedus esant vėlyvoms šalnoms ir nedera. Tinkamomis sąlygomis pasodinti, puikiai gali augti ir derėti vėlyvesnių veislių sodinukai.
• Taip pat netinkamas pasirinkimas yra įsigyti du skirtingo ankstyvumo kaulavaisių sodinukus, pvz: vieną ankstyvą, kitą vėlyvą abrikosą/slyvą/trešnę/vyšnią, kad ilgiau mėgautis derliumi. Jei kaulavaisių pasirinktos veislės yra kryžmadulkės (reikalingi du tuo pačiu metu žydintys augalai), tokiu sprendimu daug kaulavaisių derliaus vis tiek neturėsite, nes augalai žydės skirtingu laiku. Sprendimas būtų sodinti savidulkių veislių augalus, arba jei yra galimybė, šalia kaimyno tos pačios rūšies kaulavaisinių augalų, žydinčių tuo pačiu metu.
• Svarbu: kartais sodinukai parduodami su vaisių užuomazgomis (jos matomos, jei sodinukai vazonuose, perkama vėliau, pvz gegužės mėnesį ir pan). Būtina visas vaisių užuomazgas negailestingai pašalinti. Pirmais metais pasodintas medelis turi jėgas skirti šaknims, šakoms, adaptacijai ir augimui, o ne vaisių nokinimui, vaisiai atima per daug pastangų, medeliui tai per didelė našta. Ir netgi antrais augimo metais aš mažinu vaisių užuomazgų kiekį iki tik paragavimui tinkamo. Trečiais metais, kai medelis jau pakankamai stiprus, palieku tiek užuomazgų, kad atlaikytų šakos (ypač aktualu žemaūgiams vaismedžiams), vaisiai būtų dideli ir sveiki.
• Visus savo vaismedžius ir vaiskrūmius sodinu visada pavasarį, nes iki rudens augalai spėja adaptuotis, gerai įsišaknyti, pasiruošti žiemai. Ypač gerai pavasarį sodinti kaulavaisinius augalus: vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus, nes pasodinti rudenį jie gali nespėti adaptuotis ir iššalti.
• Praeitų metų kompostą reikia perkasti, palaistyti jei sausas, galima permaišyti su užpraeitų metų kompostu, jei turite likučių. Komposto krūvos viršuje galima padaryti duobutę (30-40 cm skersmens, apie 20-30cm gylio) vandeniui supilti, kad nenubėgtų į komposto krūvos kraštus, o susigertų vidun. Drėgnas kompostas perpūna greičiau.
• Balandį galima pradėti įrenginėti naujas vejas ir atnaujinti senas. Vejos aeruojamos, tręšiamos, naikinamos sąmanos. Mėnesio pabaigoje, jei veja gerai auga ir pakankamai sausa, galima nupjauti pirmą kartą, paliekant kiek ilgesnę nei įprastai.