Sodininko darbai
- Birželį augalai intensyviai auga, žydi ir mezga vaisius, todėl jiems reikalinga priežiūra, drėgmė ir tręšimas. Vaismedžių, vaiskrūmių pomedžius reikia išravėti, supurenti, įterpti trąšų ir pamulčiuoti, kad geriau laikytųsi drėgmė. Paprasčiausia mulčiuoti nupjauta veja, tik ji turi būti nesubrandinusi sėklų. Vaismedžius reikia nuolat laistyti ir tręšti greitai pasisavinamų vandenyje tirpių mineralinių trąšų tirpalu, jei anksčiau į dirvą nebuvo įterpta trąšų ar komposto. Šilauoges tręšti specialiomis trąšomis.
- Jei ant dekoratyvinių medelių kamienų yra kerpių ir sąmanų, būtina jas nuvalyti šepečiu, kamienus ir šakas nupurkšti geležies sulfato tirpalu. Vaismedžiai turėjo būti nuvalyti ir nupurkšti anksti pavasarį prieš baltinant kamienus.
- Birželį galima formuoti vaismedžių vainikus išpjaunant visas šakas, kurios auga į vainiko vidų, trinasi viena į kitą ar dubliuoja augimo trajektoriją. Galima patrumpinti šonines šakas. Pjūvio vietas reikia užtepti ar užpurkšti sodo tepalu, dezinfekuoti žirkles jei formuojami keli medeliai.
- Kai daug vaisių užuomazgų, obelų, kriaušių su žemaūgiais poskiepiais vaisiai retinami, iš kekės paliekant vieną/du. Retinama kai vaisiai maždaug riešuto dydžio, tuomet išauga geresnės kokybės didesni vaisiai, derlius dėl to nenukenčia. Taip pat reikėtų pašalinti visas vaisių užuomazgas ant šiemet pasodintų medelių, kad jie neeikvotų jėgų vaisiams, o geriau prigytų ir suformuotų geresnį šakų vainiką. Savaime nukritusius vaisiukus reikia surinkti, kad netaptų ligų šaltiniu.
- Birželio pradžia yra tinkamiausias laikas formuoti pušis. Pušų ūglius reikia kirpti ne daugiau kaip 2/3 ilgio tuomet, kai spygliai vis dar prigludę prie šakelės. Kai spygliai išsiskleidžia, formuoti per vėlu. Birželį galima formuoti kitus spygliuočius ir dekoratyvinius sumedėjusius augalus.
- Šiuo metu reikia stebėti ar vaismedžių ir vaiskrūmių nepuola amarai. Tai lengva pamatyti: daugybė skruzdėlių laipioja medelių kamienais. Skruzdėlės rūpinasi amarais, todėl norint jų atsikratyti, reikia naikinti skruzdėles. Pomedžiuose barstyti specialius miltelius, naudoti purškiamas barjerines apsaugas nuo skruzdžių and medelių kamienų (spec.klijus, kurie neleidžia skruzdėlėms lipti viršun. Nors esu mačiusi kaip tos gudruolės lipa kuolu, prie kurio pririštas medelis, ir per raištį toliau papuola ant medelio kamieno. Taigi, purškiama vieta turi būti auksčiau raiščių, kuriais medelis pritvirtintas prie kuolų), naudoti insekticidus skruzdėms ir amarams jei reikia. Galite naudoti liaudiškas priemones nuo kenkėjų, tačiau jų veiksmingumas: iki pirmo lietaus. Žaliasis muilas taip pat padeda nuo kenkėjų, tačiau augalo lapai, šakelės ir ūgliai turi būti padengti muilo tirpalu visur: tiek iš viršaus, tiek iš apačios, priešingu atveju žaliasis muilas prieš amarus neveiksmingas.
- Ant vaismedžių galima kabinti įvairiausias feromonines gaudykles kovai su kenkėjais.
- Birželį galima pakartotinai nupurkšti fungicidais, jei pavasarį nepurkšta vario preparatais, ir jei ant vaismedžių ir krūmų pradeda matytis pirmieji ligų (rauplių, šratligės, rūdžių, valkties) požymiai.
- Veją būtina pjauti kas 6-12 dienų, kol nesubrandino sėklų. Žydinčių ir sėklas brandinančių augalų į kompostą dėti negalima, sėklos nežūva ir panaudojus kompostą sėkmingai sudygsta. Birželį yra laikas tręšti veją, naikinti piktžoles vejoje.
Daržininko darbai
- Birželį būtina naikinti šliužus, tam naudoti moliuskocidus bent porą kartų per vasarą. Neįmanoma šliužų surinkti tiek, kad jie nekenktų. Po krūmais, po kiliminėmis gėlėmis jie yra nepastebimi, o dauginasi tūkstančiais per sezoną. Jei nenorite kiekvieną vakarą rankioti šliužus, kurie graužia daržovių ir gėlių lapus, naudokite moliuskocidus. Dažniausiai tai granulių pavidalo pabarstai, kuriuos reikia išbarstyti labiausiai šliužų mėgstamose vietose. Augalams moliuskocidai nekenkia, ilgai nesuyra lyjant, paprastai pakanka porą kartų pabarstyti per sezoną kad atsikratyti didžiosios dalies šliužų. Puiku, jei sode gyvena driežai, jie minta moliuskais, vabzdžiais, naikina kenkėjus.
- Birželį formuojasi vynuogių žiedinės kekės, derantys ūgliai yra trumpinami. Kad vynuogė atiduotų visas jėgas uogų, o ne ūglių auginimui, reikia nukirpti derančių ūglių viršūnes virš paskutinės susiformavusios kekės paliekant po vieną – du lapus.
- Per tankiai suaugusias avietes reikia retinti paliekant po 5-8 stipriausias atžalas, iškirpti visus senus ūglius, jei tas nebuvo padaryta pavasarį. Jei avietės itin aukštos – 1.2 m ir aukščiau, galima pritrumpinti viršūnes, taip paskatinant formuotis šoninius ūglius, kurie vėliau duos didesnį derlių.
- Daržoves šiltnamiuose reikia reguliariai laistyti, tręšti, šiltnamius vėdinti. Genėti pomidorų ir baklažanų šoninius ūglius taip dažnai, kad jie neužaugtų didesni nei 5 cm. Pomidorus reikia rišti prie atramų. Jei pomidorai auginami lauke, reikia parinkti saulėtą, nuo šiaurės vėjų apsaugotą vietą, dirva turi būti gerai įdirbta ir praturtinta kompostu. Lauke pasodintus pomidorus, kaip ir šiltnamyje, reikia rišti prie atramų.
- Birželį reikia nuimti rūgštynių, rabarbarų derlių. Supjaustytas rūgštynes galima šaldyti sandariai užspaudžiamuose šaldymo maišeliuose, arba konservuoti, o iš rabarbarų paprastai verdamas džemas žiemai.
- Rudens derliui reikia sodinti žiedinius kopūstus, krūmines pupeles, cukinijas, aguročius, patisonus, moliūgus, žirnelius, lapinius kopūstus. Pakartotinai galima pasėti krapų, salotų, špinatų, pipirnių, vėlyvųjų ridikėlių ir gausiai juos laistyti.
- Jeigu iki šiol braškės nebuvo mulčiuojamos, reikia pamulčiuoti dabar, tinka nupjauta veja, kuri nesubrandinusi sėklų, šiaudai, galima užtiesti ir geotekstilės dangą su skylėmis krūmams, tuomet ir uogos bus švarios, ir piktžolių ravėti nereikės. Jei birželis labai lietingas, skinant derlių, būtina nuskinti ir įpuvusias, pažeistas uogas, kad puvinys mažiau plistų.
Gėlininko darbai
- Birželį reikia iškasti peržydėjusias ir nuvytusias svogūnines gėles. Svogūnėlius apžiūrėti, pašalinti antžeminę dalį, šaknis, lukštų liekanas, pažeistus ir ligotus išmesti. Svogūnėlius reikia plonu sluoksniu sudėti į dėžes, apdžiovinti ir padėti vėsioje vietoje.
- Visos gėlės laistomos, tręšiamos. Birželį žydi vėlyvosios tulpės, paukštpienės, hibridiniai vilkdalgiai, rožės, bijūnai, dauguma kiliminių augalų.
- Jei gerai peržiemojo, rožės žydi gausiai. Užsimezgus pumpurams, būtina stebėti ar rožių nepuola amarai, jei taip – nupurkšti insekticidais. Rožėms pražydėjus, reikia pražydėjusius ūglius pakirpti iki pirmos gerai išsivysčiusios akutės. Jei ūglis nupjaunamas per žemai, pristabdomas naujų ūglių formavimasis, o kartu ir antrasis žydėjimas.
- Kad rugsėjo mėnesį turėtume kardelių, jų gumbasvogūnius galima pasodinti pirmoje birželio pusėje. Intensyviai kardelius laistyti reikia pradėti tada, kai susiformuoja žiedstiebiai.
- Bijūnus reikėtų tręšti kaulamilčiais. Bijūnams labai svarbu pasodinimo gylis – ir per giliai, ir per sekliai pasodinti žydės prastai.
- Nukirpti nužydėjusias alyvų šakeles.
- Kai kuriuos peržydėjusius augalus reikia nukirpti iki 10-15 cm ūgio, kad paskatinti naujų žiedinių ūglių augimą: pentinius, burbulius, šiušeles. Daugeliui kitų augalų po žydėjimo reikia genėjimo kad pašalinti nedekoratyvias žiedynų liekanas, ar paformuoti kerą, kad išliktų tvarkingas ir dekoratyvus visą sezoną: vilkdalgių, levandų, šilagėlių, ežiuolių, viendienių, pūstataurių, šalavijų ir kt.
- Ypatingą dėmesį birželį reikia skirti rododendrams: visada palaikyti tinkamą drėgmę, nes nors kartą perdžiūvęs rododendras (ypač neseniai pasodintas su tankiu šaknų gumulu, kol nėra platesnio šaknų tinklo) gali ir žūti. Rododendrus reikia tręšti specialiomis trąšomis, mulčiuoti pušų spygliais ar pušų žieve. Jei atsargiai nugnybsite peržydėjusius rododendrų žiedynus, greičiau pradės augti nauji ūgliai ir formuoti žiedynus kitiems metams.
- Galima dalinti aubrečių, ylalapių flioksų, šilinių gvazdikų, šilokų ir daugumos kitų kiliminių gėlių kerelius ir persodinti. Laiku laistyti, galima pamulčiuoti durpėmis kad nepritrūktų drėgmės, po poros savaičių nuo persodinimo, patręšti.
- Birželio mėnesį iki Joninių tinkamiausias laikas rinkti didžiąją dalį vaistažolių ir prieskoninių augalų.