Kraštovaizdžio projektas susideda iš:
- Funkcinių zonų plano;
- Kietųjų dangų ir aikštelių plano;
- Apšvietimo plano;
- Laistymo sistemos plano;
- Drenažo plano;
- Vandens telkinių plano;
- Mažosios arcitektūros plano;
- Bendro dendrologinio plano su atskirais gėlynų planais.
Funkcinių zonų planas sklypo teritoriją padalina į funkcines zonas, kuriose numatoma vykdyti skirtingą veiklą, taip sklypą lengviau tvarkyti ir racionalizuoti laiką, kai viskas, ko reikia veiklai, yra šalia. Pagrindinės funkcinės zonos yra: reprezentacinė, poilsio ir ūkinė. Funkcinių zonų planas išdėsto visas zonas tinkamiausioje teritorijos vietoje, taip pat tarpusavyje sujungia takeliais ir suderina, kad teritorija būtų vientisa. Funkcinių zonų plane taip pat yra detalūs plotų ir medžiagų skaičiavimai.
Zonuojant teritoriją, atsižvelgiama į skirtingus šeimos narių poreikius, augant vaikams atsirandančius naujus reikalavimus, netgi į įprastą besisvečiuojančių draugų skaičių.
- Reprezentacinė zona kartu su pagrindiniu įėjimu į namą atspindi ir pabrėžia ne tik bendrą teritorijos stilių, bet ir užsakovų stilių, taip pat projektuojant atsižvelgiama į pastatų stilių, išdėstymą, apšvietimą, spalvą. Šioje zonoje nepersistengiama su želdinių įvairove, jei zona nedidelė – pakaks tvarkingo pagrindinio tako, prižiūrėtos vejos ir keleto reprezentacinių augalų. Kompoziciją gali papildyti vazonuose augantys augalai.
- Poilsio zona yra bene svarbiausia teritorijos dalis. Šioje zonoje numatoma vieta mėgstamai veiklai, poilsiui, žaidimams, draugų susibūrimams. Poilsio zona turėtų būti gerai matoma pro svetainės, virtuvės langus, ar nuo terasos, kad žaidžiantys vaikai visada būtų akiratyje.
- Ūkinė zona gali apimti ūkinius pastatus, daržą, šiltnamį, sodą, dirbtuves, garažus, ir pan. Šią zoną svarbu suprojektuoti ne tik funkcionaliai, bet ir estetiškai.
Kiekviena teritorija unikali, kuri teritorijos zona dominuoja – priklauso nuo užsakovų poreikių ir laiko, kurį jie gali skirti teritorijos priežiūrai.
Kietųjų dangų ir aikštelių planas apima teritorijoje būsiančius takus, įvažiavimus, terasas, vaikų žaidimų aikšteles, krepšinio, teniso ar kt. aikšteles. Dangų pasirinkimas yra itin didelis: asfaltas, betono ar klinkerio trinkelės, akmuo ar akmens masės plytelės, natūralus medis, plastikinis ar betoninis korys, įvairios specialios dangos žaidimų aikštelėms, ir t.t.
Danga projekte parenkama ir jos poreikiai apskaičiuojami pagal keletą parametrų: landšafto ypatumus, praktiškumą, ilgaamžiškumą, kainą, pastatų stilių ir spalvą. Takai turi tapti patogia susisiekimo priemone, blogai išplanuoti takai verčia vaikščioti per veją. Takai ir takeliai gali išspręsti daugybę teritorijos trūkumų – dažniausiai nestandartinių matmenų teritorijose.
Apšvietimo planas reikalingas visoms teritorijoms, jo tikslas – padidinti sklypo saugumą, užtikrinti takų ir sodo zonų funkcionalumą tamsiu paros metu, pabrėžti gražiausias vietas. Gerai perinkti šviestuvai, tinkamas jų išdėstymas gali sukurti nepakartojamą atmosferą sode.
Laistymo sistemos planas yra būtinas šiuolaikiniam užsakovui, nes tinkamas ir savalaikis laistymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių teritorijos želdynų ir vejos grožiui. Laistymo sistema yra pakankamai sudėtingas inžinerinis įrenginys, reikalaujantis numatyti ir atsižvelgti į daygybę dalykų: sklypo grunto tipą ir želdinius, kurie skirtingai imlūs drėgmei, pastatų, gėlynų, gyvatvorių ir takų išdėstymą, taip pat tiekiamo vandens slėgį ir vandens kokybę. Skirtingoms sklypo zonoms gali prireikti skirtingų laistymo sistemų, kurios gali būti visiškai automatizuotos.
Drenažo planas reikalingas jei gruntiniai vandenys yra aukštai, teritorija nelygaus reljefo, dominuoja molingas gruntas ir pan. Teritorija turi būti išlyginama taip, kad lietaus vanduo tekėtų tolyn nuo pastatų, takų ir gėlynų link lietaus šulinių, griovių ir vandens telkinių. Ten kur neįmanoma suformuoti nuolydžių, reikia drenažo plano.
Vandens telkinys sode visad traukia akį ir žavi, nesvarbu ar tai būtų tvenkinys ar tik čiurlenantis fontanėlis. Vandens telkiniai projektuojami atsižvelgiant į būsimą paskirtį: jei reikalinga vieta maudytis – reikalingas basienas ar didesnis tvenkinys, jei norima keleto vandens augalų – pakaks nedidelio tvenkinuko, jei norima čiurlenimo – galima įrengti fontanus, krioklius, upelius.
Teritorijos mažąją architektūrą apima tvoros, atraminės sienelės, laiptai, terasos, pavėsinės, pergolės, arkos, treliažai, laužavietės, lauko židiniai, vaikų žaidimų aikštelių elementai (smėlio dėžė, sūpuoklės, nameliai ir pan.), lauko baldai, meno kūriniai ir daugybė kitų sodo elementų. Kraštovaizdžio specialisto darbas: parinkti ir tinkamai išdėstyti, kad jie geriausiai atliktų savo funkcijas, jei reikia – sukurti ir pateikti originalių ir išskirtinių mažosios architektūros elementų brėžinius.
Dendrologinis planas kartu su atskirais gėlynų planais užbaigia kraštovaizdžio projektą. Geras želdinių asortimentas individualiai teritorijai yra toks, kuris apjungia visus teritorijos elementus ir sukuria vientisą bendrą kompoziciją. Čia svarbu žinoti dirvožemio tipą, sluoksnio storį, ph lygį, šalčio zoną, vyraujančius vėjus ir pan. Želdinių parinkimas priklauso ne tik nuo prieš tai minėtų parametrų, bet ir nuo pačių želdinių ypatybių: bendro dekoratyvumo, spalvos, faktūros, formos. Dendrologiniame plane jei reikia, numatomas ir namo eksterjero želdynų parinkimas: balkonams, pavėsinėms, apželdintiems stogams ir pan. Atskiras planas visada būna sodui ir daržui, čia svarbu tinkamai išdėstyti šiltnamį, kompostinę, lysves, vaismedžius ir vaiskrūmius taip, kad būtų sudarytos tinkamiausios augimo ir vystymosi sąlygos, bei kad būtų patogu dirbti. Atskiri gėlynų planai kartu su visų želdinių kiekio skaičiavimais ir atskirais sąrašais yra labai patogūs kai norima užsodinti ne viską iš karto, o vieną gėlyną po kito. Šiuose gėlynų planuose taip pat pateikiamos ir nuotraukos su būsimo gėlyno vaizdu.